Įvairūs rašinėliai.

Temos pavadinimas: Įvairūs rašinėliai. Pir. 12 07, 2009 9:14 pm

Kelkit. :)

Svečias

Užmerkiau akis ir isiklausiau į tylą.Girdėjau tik laikrodžio tyksėjimą.Girdėjosi ir židinyje spragstančios malkosNamuose buvo ramu.Atsikėliau iš lovos ir nužingsniavau virtuvės link.Ten mane pasitiko jaunesnioji sesė.Ji neramiai blaškėsi po virtuvę.
-Visą naktį girdžiu kažkokį traškesį.Egle,aš manau,kad tai vagys..
Jos žodžiai mane sujuokino.Jaunoji fantazierė...
-Greta,čia tik židinys.Nieko daugiau...
-Ne,ne..ne tik..atrodo netgi išgirdau lango stiklo dūžį...
Ir vėl susijuokiau.Žinojau kaip ji mėgsta viską išsigalvoti.
-KLausyk,gal tu tiosiog nueik į lovą ir pabandyk užmigti?Manau bus abiems daug geriau...
Abi patraukiamė į jos kambarį.Keista,bet aš kažkodėl norėjau jos atsikratyti...
-Labanaktis,Egle,-tarė ji man ir isilipo į lovą.
-Labanaktis...
Užgesinau šviesą ir grįžau į kambarį.Atsiguliau į lovą ir užmerkiau akis.Negalėjau užmigti.Vėl isiklausiau į tylą.Tik staiga išgirdau murmesį.Krūptelėjau...

Keliu tik dėl to kad pasakei:)

Svečias

visai gers šiaip:}
o eilėraščių neberašai?

Svečias

Šiuo metu ne...Na jeigu ir sukurčiau reiktu daug daug laiko,nes gerą eilėraštį greitai sukurti man būna labai sunku.O eilėraščius man sekasi rašyti ir sunkiau.Todėl turiu dar daugiau pasimokyti..Dėkui tau už nuomonę...

Temos pavadinimas: . Pir. 12 07, 2009 9:55 pm

Plojimai.

Svečias

Tačiau manau kad čia daugiau nedėsiu.Nebent pati norėčiau kad ivertintu mano darbą.
..Tesinys...{Pradžia ankstesniose žinutėse}
Skendau savo prakaite.Karšta.Mane užvaldė baimės jausmas.Pamirksėjau.Ne,tai tikra...aš nesapnuoju.Pradeda vertis mano kambario durys...aš bailė.Nežinojau ko tikėtis.Durys atsidarė.Ir už jų buvo visai ne mano isivaizduojamas vagis.Taip,tai buvo sesė.
-Po velnių,Greta...tu taip mane išgasdinai.Ką čia sugalvojai?!
Šiuo metu labai ant jos pykau.Negalėjau susitvardyt...
-Sese,atleisk....
-Ką atleisk?!Pirmiausia išsigalvoji kažkokius vagis,po to išgirstu sumautą murmėjimą,guliu savo prakaite,negaliu iš baimės net pajudėt ir kas nutinka?Pasirodai tu!
-Aš tik norėjau pažiūrėti ar jau miegi...-tyliai tarė.
-Dink iš čia...-surėkiau...
Nesusivaldžiau.Pripuoliau prie sesės ir stipriai ją apkabinau.Jos akyse pasirodė ašaros.Prispaudžiau ją prie savęs.Ji verkė.Taip prastovėjome ilgai.Labai...Akimirka ir mes jau savo lovose.Naktis buvo rami.Prasivėriau langą.Žinojau kad sesė jautri.Ji maža.Tačiau kartais ji būna nepakenčiama..Mintis turėjau nutraukti.Svetainėje Išgirdau murmesį.Šį kartą kitokį.Pravėriau kambario duris.Svetainėje buvo tamsu.Tačiau ne tiek kad neistengčiau ižiūrėti du judančius siluetus su žibintuvėliu rankose...

Svečias

Kažkada,neturėdama ką veikt ;D
1 Dalis

Atsikėlusi ryte pasižiūrėjau pro langą. Oras buvo gražus. Sugalvojau eiti į parką.Pasivaikščioti,pabūti,nusiraminti ir pagalvoti. Paskambinau draugei. Ji atsiliepė ir pranešė :
- Ui,Lina. Atsiprašau,bet negalėsiu su tavim eiti pasivaikščioti.
- Kodėl?- Paklausiau nustebusi.
- Na...- Pralemeno ji.
- Kodėl???
- Išeinu su vaikinu. Iki.- Ir padėjo ragelį.
Susinervinusi numečiau ragelį,nubėgau į savo kambarį ir atsiguliau į lovą. Galvojau,visos mano draugės turi vaikinus,net Monika,bjauriausia klasės mergaitė. Nors ne,aš esu bjauriausia. Aš taip manau. O priežastys:
1. Iki šiol neturiu vaikino ( Žiauru.)
2. Esu aukščiausia ir ploniausia panelė klasėje ( Nekenčiu TO.)
3. Man jau 14 metų. ( Pasibraukiu.)
4. Manęs niekas nėra pakvietęs į pasimatymą. ( Na,nebent draugės. Bet ne DRAUGAI...)
5. Manęs nėra pabučiavęs vaikinas ( Nepakenčiama )
Čia dar pusę mano priežasčių. Susinervinusi apsirengiau savo mėgstamiausią megztinį ir kelnes ir išbėgau į parką...

Svečias

2 dalis.

Nuėjusi į parką atsisėdau ant nuošalesnio suoliuko. Staiga pamačiau,kad nepažystamas vaikinas prieina prie manęs. Aš sėdėjau ir nekrutėjau. Nieko nesakiau ir tada,kai jis atsisėdo šalia.
- Labas,- pasakė jis.
Tik tada atpažinau,kad čia mano klasės draugas Dainius. Jis man patiko trečioje klasėjė. Po to jis susirado kitą. Bet iki šiol man patinka. Bet aš jam NE.
- Ko tau reikia?- paklausiau.
- Noriu pasikalbėt.
- Apie ką? Gal tavo panelė tave paliko ir atėjai skųstis?
- Ne,nesuprask manęs klaidingai,Lina.Aš elgiausi su tavim blogai... Ir noriu atsiprašyt.
- Man nesvarbu.
- Svarbu,gal nori nueiti į kavinę?- pasakė jis ir nusišypsojo.
Jo žvilgsniui atsispirti negalėjau. Jis toks gražus...
- O Tavo panelė nepavyduliaus?
- Lina,baigiam. Aš su ja išsiskyriau.
- Einam.- ir pakilau nuo suoliuko.
- Kur nori eiti?
- Man nesvarbu,- pasižiūrėjau į jį.Tik už valandos turiu būt namie.
- Na,gerai.Einame į netoli esančią ledainę. Tu nieko prieš?
- Eime...- ir ėjau paskui jį.
Nuėję į kavinę pasivaišinome ledais,pakalbėjome. Jis mane pasikvietė tiesiog pakalbėt,kaip draugams. Bet aš jam jaučiau daugiau nei draugystę. Ir tai mane glumino. Bet aš jo nemačiau jau du metus. Jis buvo persikėlęs į kitą mokyklą. Aš nežinau kaip jis mane susirado. Bet tai jau nesvarbu. Svarbu,kad jis dabar gražesnis,mielesnis ir kitoks. Aš jį vėl įsimylėjau. Ir VĖL. Kodėl?
- Na,eime. Aš tave palydėsiu,- pasisiūlė jis. Kada vėl nori susitikt?
- Nežinau. Imk,mano telefono numerį. Parašyk man.- ir padaviau lapelį su telefono numeriu,kurį buvau užrašius ledainės tualete. Iki,- sušukau ir nubėgau,nes mano namai buvo visai šalia.
- Palauk,Lina,- šaukė jis.
Bet aš jau nieko nebegirdėjau,tik bėgau. Parbėgusi namo kritau į lovą ir galvojau,ar tai meilė iš pirmo žvilgsnio?
Jis man parašė sms. Klausė,kaip sekasi? Kaip namo parbėgau? Aš skaičiau ir taip pat galvojau,kodėl aš vėl įsimylėjau...?

Svečias

Visai idomu..

Svečias

...Tesinys...

Na nusprendžiau vis dėlto čia rašyti...

Prakaitas.Ir vėl.Tačiau dabar man svarbu ne tai.Pasislėpiau už sienos,kuri man šį kartą atrodė plona,plona.Toks jausmas kad tieji niekšai tuoj pat mane pamatys.Išgirdau tik keletą sakinių.
-Kam tu čia mane atsivedei?Man visiškai nereikia šitų daiktų...
-Tu turbūt juokauji.Simona,tai puikus mūsų abiejų šansas...!
Klausiausi ir iš idomumo net prisiplojau prie sienos.Alsavau tyliai.
-Aš tavo mergina ne dėl to,kad padėčiau tau vogti šitų žmonių turtą...-tarė Simona pašnibždomis..
-Klausyk jeigu jau šitaip manai,tai gali jau šią minutę iš čia išeiti.Kelias laisvas.Langas išdaužtas-gal miego užsinorėjai,ką?-susijuokė...
-Kaip tu šitap gali?Aš maniau kad tu pasitaisysi kai būsime kartu,bet tu tik dar daugiau pradėjai vagiliauti.Gali jau nebedvejoti-mums nelemta būti kartu...
Jaučiausi kaip skaityčiau romaną.Ne,aš turėjau kažką daryti..bet ką?Na ir štai.Ivyko tas ko net aš negalėjau numatyt...išgirdau tylų sesės balsą...
-Kas jūs?

Svečias

Marijuxe12 - Labai patiko. Toliau įdėk.

Andra - Toliau įdėk.

Svečias

Dėkui Dreamer.Tikiuos nenusivažiuot;D

Nustėrau.Nebekvepavau.Dabar jau nieko gero nelauk-galvojau aš.Tačiau sesė atrodė manė visai kitaip.
-Gal norite arbatos?-linksmai paklausė.
Kvaiša.Grynų gryniausia kvaiša.Išplūdau ją mintyse.
-Na o kodėl tu,mergaite ne lovoj?
Jaučiau sumišimą.Ji prisidirbo.Nežinojau ką daryti.
-Visą naktį negaliu užmigti-liudnai pratesė..-na tai gal jau lėksiu į virtuvę užkaisiu arbatos...
Žinojau,kad kažkas dabar nutiks,dėl to isikišau.
-Eik miegoti!-surėkiau,ir atsisukau į juos.
Jis į mane pažiūrėjo baisiu žvilgsniu.Viskas.Dabar jau ir man galas.Simona laikėsi atokiau.
-Linai,gal jau eikim,gerai?
Linas atsisuko į Simoną,ir nužiūrėjęs ją žudančiu žvilgniu išlipo pro langą.Taip pat padarė ir Simona....
Kvėpavau tyliai.Bandžiau suprasti kas nutiko.Sesė nieko nesuprato.Ji žiūrėjo į mane kaip į didvyrę.Bet tik kelias sekundes.
-Ko..kodėl tu išvi..jai mūsų svečius?
-Kokie jie tau svečiai,kvaiša?!Čia vagys,kauše...!
Dabar jau man buvo nesvarbu.Sesė atsuko man nugarą ir nužingsniavo į kambarį.Ji šypsojosi...

Svečias

Labasi fainai.
[Beje, vadink mania Iveta :DDD ]

Svečias

Gerai:)Džiaugiuosi kad tau patiko....

Nusekiau paskui ją.Žinojau,kad kažkas ne taip.Ir atrodo buvau teisi.
-Skaičiau tavo dienoraštį...buvai palikusi atrakinusi....kaip bijai tamsos...kaip turi vaikiną...kaip nekenti..manęs...
Nustėrau.Norėjau ją pribaigti jau tą sekundę.
-Tai,atrodo kad esi traumuota...bijanti,bet vaidinanti kietą...-tesė ji.
Kažkas mane užkaito.Pripuoliau prie jos ir...
Iėjo tėtis.Greičiausiai išgirdęs triukšmą norėjo patikrinti...
-Ką čia darai?!-šaukė jis ant manęs
Jis apkabino sesę.Negalėjau į tai net žiūrėti.
-Ar skauda?-klausinėjo jos tėtis.
-Labbaaii....
Ji pradėjo verkti!Kokia veidmenė!O apsimesti tai tikrai gerai moka.Žinoma,kaip ir galima buvo tikėtis tėtis pradėjo ant manęs šaukti.Todėl naktelė,buvo tikrai ne iš ramiujų.

Svečias

Rytas.Dangus buvo pilkas ir miglotas.Ramiai gulėjau.Galvojau kas vakar ivyko.Pajautusi kad jau atsibudau į kambarį įlėkė mama:
-Na..vakar greičiausiai labai smagu buvo išdaužti langą?!
-Ką?ką tu čia svaigst...
-Ak svaigstu???
-Bet.apie ką tu čia kalbi?Nedaužioau aš jokio lango!Protas nuvažiavo tau jau...-sumurmėjau
-Na panelyt ir dar neprisipažįsti.Tavo sesė viską matė.
Prasižiojau.Bet nebežinojau ką sakyti.Kerėpla.Melagė.Siaubūnė.Ji netik vaidino,kad jai trenkiau bet ir šitaip pamelavo.Nusisukau nuo mamos.Bandžiau jai viską paaiškinti,bet ji manimi nepatikėjo.Žinoma-jos manymu sesė sako tik tiesą.Mano skyse pasirodė ašaros.Nebežinojau ką daryti.Pašokau iš lovos ir spėjusi pasigriebti chalatą išbėgau į gatvę.Mama bandė mane vytis,ir kūno kūltūros pamokos man čia labai pravertė.Ji suklykė.Tėčiui.Kad mane vytusi.Su mašina.
-Palauk!-surekė man jis...
Neklausiau jos.Patį pirmą gyvenime kartą.Jaučiausi pakankamai didelė kad be jų išsiversčiau.
Jis staigiai isėto į mašiną ir bandė užvesti variklį.Užsivedė.Jis važiavo tiesiai į mane...

Svečias

Tęsk. :))

Svečias

Pradėjau bėgti kaip neikad nebėgdavau.Pykau ant mašinos kam toji užsivedė,bet tik akimirką nes žinojau kad ji nekalta.Ne ji vis dėlto valdo mano tėtį,o jis-ją.Bet žinoma buvau bejėgė prieš 210 kilomertų per valandą gebancią važiuoti mašiną todėl sustojau.Žinojau kad prisidirbau...

Taip.Esu namie.Mama su tėčiu į mane žiūri labai susirūpinę.Na taip jiems ir reikia-pagalvojau.Žinoma teko ištverti ir valandinius jų moralus-ausį rėžė.Bet žinoma nebūtų tada jie tėvai.Sesė irgi žiūrėjo susirūpinusi.Ji nebesišypsojo taip kaip ankčiau.Jos veidą buvo nuplovęs šliapias raudonis.Tėvai išėjo iš kambario.Greičiausiai nežinoo ką i sakyti.Su manimi liko tik sesė.Kaip ir buvo galima numanyti ji prie manęs priėjo ir pradėjo:
-Atleisk,sesute...-prakalbo ji tyliai ir graužiai.
Atstūmiau ją nuo lovos.Neturėjau kitų draugų,sesutė buvo ta vienintelė.Bet ji pasielgė taip,kad net nesinorėjo jai atleisti.Teko išvaryti ją iš kambario.Atsiguliau ir užmigau.Greičiausiai man jau viso šito buvo perdaug...

Svečias

Uuu... Rašitojai.

» trumpi jūsų kūrybos skaitalai (rašinėliai)